Kodėl auksaspalvis retriveris?

Šunys mano gyvenime buvo nuo mažens. Visada berniukai, visada neveisliniai, spanielio dydžio. Kai statėmės namą, buvo "bešunė" pertrauka, bet viduje žinojau: kai tik įsikelsime, šeima taps pilna tik tada, kai šalia mūsų bus šuo. Be šuns kažkas tiesiog ne taip, neteisinga, trūksta. Ir šį kartą norėjau įgyvendinti seną svajonę – turėti didelį šunį.

Ieškojau ne sargo, ne tarnaujančio pagalbininko, o partnerio, draugo, motyvatoriaus ir... treniruoklio! Kasdienis pasivaikščiojimas laukuose, judėjimas ir bendrystė su šunimi – man tai neatsiejama gyvenimo dalis. O kai pradėjau domėtis veislėmis, žinojau, kad man reikia intelektualaus, charizmatiško ir net romantiško šuns. Kandidatų buvo keli, bet galutinė veislių kova pasibaigė aiškia pergale – auksaspalvis retriveris užkariavo širdį.

Nuo 2011 metų šie šunys tapo mūsų šeimos dalimi. Ir, turiu pasakyti, dėl šios veislės nesigailėjau nė karto. Jie švelnūs, protingi, draugiški, bet kartu ir aktyvūs, energingi. Auksiukai ne tik puikiai prisitaiko prie šeimos gyvenimo ritmo, bet ir moka priversti tave judėti, keliauti, dalyvauti nuotykiuose. Esu tikra, kad pavadėlio paskirtis - sujungti šeimininko ir šuns širdis bei gyvenimus. 

Galbūt kažkas galėtų pasakyti, kad yra ir kitų, gal net "geresnių" veislių. Bet man auksaspalviai retriveriai – tobula kombinacija. Jie idealiai dera prie mūsų charakterio ir gyvenimo būdo, o jų buvimas šalia visada užpildo namus ne tik kailiu, smėliu nuo letenų, bet ir ta ypatinga šiluma.

Štai todėl auksaspalviai retriveriai. Jų akyse matai supratimą, jų charakteriu pasitiki be išlygų, o jų džiaugsmas būti šalia – nenugalimas. Galbūt kiekvienas suranda savo veislę, bet aš radau savąją – ji aukso spalvos ir su auksine širdimi, kuri plaka drauge su mūsų.